Mouvmen Kouri-Vini: Éyou nou yê astè?

Paròl pou konné

grouyé to move
ramasé to gather, to collect
prenn lasouf to breathe

Kèstyon-yé

1. Ki çé topik prinsipal a zartik-la?

2. Ki biznis té sent pou plizyé zévénmen kréyoloparl?

3. Fini fraz-la:

Tambou té prémyé ______.

4. Ça ki vou pens çé lavnir a langaj kréyol-la?

In répons posib:

Mo pens lavnir a langaj kréyol-la çé.....

Kom fransé, kréyol té bésé apré 19yèm é 20yèm syèk-yé. Çé afòrs zéfò a moun kréyolis, kom Deborah Clifton, Sybil Klein, Ulysse Ricard, é Herbert Wiltz, moun té vini intérésé par langaj kréyol-la. Mé mouvmen-la nou rékonné jòrdi té komensé par Dr. Christophe Landry é sô lékip ki té fé résous pou permèt moun kréyol apren yê langaj. Akòz yê travay nou kapab ékri é lir nô langaj.

in mouvmen k’apé grouyé

2020 té istòrik pou tou moun. Moun té viv in pandémi ki té kofré yé dan yê lamézon, mé pou kominoté kréyol-la in nòt liv té lashé. Le prémyé oktòb, in gid ékri par Adrien Guillory-Chatman, Nathan Wendte, Oliver Mayeux, é Herbert Wiltz pélé “Ti liv kréyol” té pibliké. Li sèrv kom ènn introdiksyon a langaj kréyol-la pou moun ki envi apren.

En 2022, “Févi,” prémyé liv komplètmen ékri en kréyol lalwizyan, té pibliké par Les Éditions Tintamarre. Févi çé in liv poézi ramasé é édité par Jonathan Mayers é Oliver Mayeux, dé nonm ki travayé dir pou dévlopmen a langaj-la. Kèk mwa pli tar, Taalib Pierre-Auguste té pibliké sô liv, “Koushma: Kondamé-la.”Épi in nòt pélé “Le Langaj a Lèspwa.”

Dan minm lanné, Chinbo Inc té fondé pou vansé langaj-la dan domèn fizik é enlinn. Mé! Progré-çila arèt pa jish a lékriti é lòrganizasyon-yé mé nô langaj té é apé pasé par télévizyon-la. En 2023, Lucky Luke Production té fini prodwi in pòrtré plin en kréyol, Tambou. Ak in ti distribisyon ki té kompren Lance E. Nichols, Tiffany Guillory-Thomas, é Christopher Robinson pou édé langaj-la prenn lasouf enkò. Pòrtré-la té touné tou kèkpar dan Lalwizyan dépi NUNU ishka Mizé Lwès Batonrouj. É trò zan apré koronaj, Corey Ledet té étonné kominoté-la ak sô plak Médikamen. Li té tou en kréyol é té inkli lavwa a misyé Ben Guiné, in vyé griyo ki té konné ora parwas Sin-Martin. Li té osi donn shanson-yé, kom “Gònn lamézon démin,” in nouvo lavi.

En 2024, Chinbo, sou dirèksyon a Clif St. Laurent, té lansé prémyé kamp kréyol-la koté mizé Lwès Batonrouj. Çé té in zévénmen imèrsiv ki té fé moun plonjé dan laprentisaj kréyol san parlé in grimi nanglé. In répons a mank lékòl kréyoloparl-yé. Li té donn jènn moun é gran moun in lenvironmen éyou yé té ka kouté, kozé, é apren langaj-la. Li té in siksé ki té swivi par dé nouvo zédisyon en 2025 é 2026. Vou ka lir in témwinaj par Logan Delafosse dan nô plas latwal.

Pourtan, Kamp kréyol té pa sèl zafè-la ki rivé en 2024. Li té komensé o bout èkspozisyon Mitoloji Latannyèr ki té prézenté par Jonathan Mayers ak lartis é lékrivin lokal, kom Chase Julien, Adrien Guillory-Chatman, David Cheramie, Alex PoeticSoul Johnson. Li té kompren plis pasé karant louvraj ak zélémen lodjo vijwèl-yé é tèks ékri dan nô langaj kréyol lalwizyan. Pli tar dan lanné 2025, “Kréyol dan la Gazèt,” ékri par Taalib Pierre-Auguste, té trouvé pibliké par Les Éditions Tintamarre. É nou pa ka bliyé Babydoll Countess ki té lashé sô prémyé shanson bawns en kréyol, pélé “Çé pa asé.”

Drèt-lá, 2026 ap promété bon zafè. Dan komensmen lanné, Cédric Watson té sirpren moun ak in nouvo plak dan langaj kréyol, apé jwé lamizik tradisyonèl ak juré tandi li onoré léritaj a sô défin zami Chris Stafford. Çé té swivi par Jermaine du sud ki lashé sô prémyé plak kréyol en mé 2026. Ça té toushé in pli gran piblik ki kouri pli lwin frontyè Lalwizyan-yé kan li té soumèt sô vidjo “Dan Vi-çila” a Tiny Desk. Lamizik, li p’ap rété. A.ZA lashé sô EP R&B, “Pa Fé Kom Si,” pou nargé piblikasyon a sô plak pli tar lanné-çila.

Nou pa konné lavnir langaj-la, mé nou konné çé moun ki va désidé. Yé va désidé si li vini in lélémen klé a nô kominoté, si li sèrvi dan lavi tou lê jou, ou byin si l’a enkò bésé dan itilizasyon minm. Insi, pou nou koté Jou Jòrdi, nou isit pou souchin tou kréyoloparl é memn nô kominoté swa endan ou déyòr Lalwizyan.

Previous
Previous

Dépi Lalwizyan a Houston: Komen Kréyol-yé té bati Lavil Bayou

Next
Next

Çé tem pou in nouvo drapo?